- klebenti
- klebénti, -ẽna, -ẽno 1. tr., intr. klabenti, bildenti: Ilgai klebẽno duris, kol atidarė Lzd. Vėjas duris klebẽna, tai rodos, kad kas ateina Lš. Lauke vėjas klebeno langinę rš. Klebéna kas į duris J. Duris pradėjo klebénti Rm. Kas čia klebẽna į duris?! Ds. Išeik pažiūrėt, kas ten klebẽna duris Ilg. Atsisėdau, klebenu klavišius (skambinu fortepijonu) Pt. | refl.: Trobos durys klebenas priš kieno mirtį Šts. 2. tr. prk. raginti, prašyti: Klebena miesto dūmą, kad miestas savo lėšomis pastatytų jų teatrui rūmą rš. 3. tr., intr. krutinti, judinti: Pažvelgs Veronika į dievobaimingą, lūpomis klebenančią bobelę A.Vien. 4. tr. pamažu ką daryti: Beje, senis visą laiką kažką klebena, lyg ir dirba rš. 5. intr. pamažu važiuoti, eiti, klibinkštuoti: Klebenam į turgų su savo kumelpalaike MitI227. Invalidas klebeno šaligatviu, kauškindamas remenčiumi P.Cvir. Jonas klebẽna į turgų Rk. 6. intr. kalenti (dantimis): Net dantim klebẽna nuo šalčio Rod. \ klebenti; atsiklebenti; išsiklebenti; paklebenti; priklebenti; suklebenti
Dictionary of the Lithuanian Language.